Besėdint ant visuomenės krašto

Graži, saulėta diena. Sėdžiu sau ant civilizuotos, dvidešimt pirmo amžiaus visuomenės krašto ir rūkau tokią pat civilizuotą cigaretę. Galvoju sau, kokia privilegija gyventi man šiuo laikotarpiu, visi tokie išsilavinę, nestokoja kultūros, visi tokie demokratiški ir higieniški. Ankščiau tai buvo… Oho kaip buvo! Visi purvini, su blusgaudžiais ant kaklo, šie papuošti briliantais ir kitais niekučiais. O dabar mes visi vienas už kitą protingesni, gražesni, švaresni ir puikesni. Nė galo nesimato arba bent nesuprasi kas čia per galas ir ar po operacijos, vienokios ar kitokios.

Sėdžiu toliau, gal jau kokias tris cigaretes laiko, tikrai žinau, kad neprailgo. “Geras išradimas”, sušnabždu sau po nosimi ir toliau stebiu kaip gražiai sudėtą merginą kalbina girtas, dryžuotu kostiumu apsivilkęs ir susikūprinęs vyriškis. Atrodytu graži šukuosena pas jį, tik, įdomu kur jis plaukus paslėpė ir kostiumas labai mažai dryžių turi. Rankoje alaus butelis, tik alus kažkoks pigus. “Tikriausiai smulkus verslininkas”, pagalvoju sau ir stebiu kaip jie jau susikabinę eina link kažkokio pigaus motelio. Kai jie jau nutolo per kelis kvartalus, stebėjau kaip debesys po truputi keičia formą ir panašėja į mano cigaretės dūmus.

“Šikna nepaskaudo? ”, kažkas sušnabždėjo į ausį. Atsisuku – arti manęs net musė neskraido. Sėdžiu toliau. “Gal lizorgo rūgšties, LSD, tramadolio? ”, sušnabždi tas pats balsas. Paduodu pinigus, įsidedu į burną, užgeriu cigaretės dūmais. Pasislenku dar labiau link krašto, laukiu efekto ir euforijos.

Prasidėjo mano mėgiamiausia laida “Okna”. Šiandien daug diskusijų temų, kaip nei per vieną laidą, spėjau kokias penkiolika pažiūrėti per vieną seansą. “Man patinka, kai tu baigi ant manęs krauju”, “Mano žmona reikalauja manęs ją mušti”, “Aš nepilnametė fetišistė”, “Mėgstu kai tuštinasi man į burną”, “Mane traukia arkliai, jie niekada nenusisuka baigę, turi didesnę amuniciją ir niekada negeria alaus”, oi kiek daug čia jų ant to krašto rodo… Gal perjungsiu kanalą, kažkaip man jau per daug “pro eto”.

Pradėjo temti, tikriausiai užsisėdėjau ant mūsų civilizuotos visuomenės krašto, laikas savo keliais traukti būtų, nors jau ir taip nebėr kur eit, aklikelis. Bet vis tiek reikia, na dar pasižiūrėsiu, kaip gaujos žudiko advokatas duoda kyšį aukštam teismo pareigūnui ir eisiu. Beje tas teismo pareigūnas turi gražią šeimą, man labai patinka žmona ir dukra, dukrai šešiolika, žmonai trisdešimt šeši. “Visai kaip toj dainoj”, pagalvoju, tačiau vėl prisimenu, ką teismūno žmona veikia su dukros mokytoju, kai šis išvykęs ar kokį kyši ima.

Gražus tas mūsų kraštas ir kraštas, civilizuoti abu, demokratiški ir gerai išauklėti abu tokie. O aš čia vienas smardinu juos, laikas namo, laukia alkani ir purvini vaikai, tik dabar galvoju, ar nupraust, ar naujų pasidaryt…