Rašyk
Eilės (72246)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10354)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Įstrigome lifte. Keturiese - mudu, penkiametis ir davatka. Pasinaudojus netikėta tamsa, prispaudus tave prie sienos pabučiavau. Šviesos įsijungė, buvome demaskuoti gardžiai besijuokiančio vaiko ir žadą praradusios moters.
- Užčiaupkit nąsrus ir uždenkit vaikui akis, jam dar per anksti, o jūs, manau, dar ir ne tiek grožybių per ilgą amželį prisižiūrėjot, - be jokių užsikirtimų ar pauzių pamąstymams išpyškinai.
Su kiekvienu žodžiu davatkos žandikaulis vis labiau buvo veikiamas žemės traukos, o penkiametis netvėrė juoku ir vartaliojosi ant purvinų keltuvo grindų.
Atsitūpiau prie vaiko:
- Berniuk, turi vardą?
- Pa... au... pau.. paulius! – susiėmęs rankomis pilvą ir vis dar vartydamasis pro juoką išstenėjo penkiametis.
- Pauliau, o metų kiek? – tęsiau tardymą.
- Em... ką darai? – stebeilydamas iš viršaus susidomėjai.
- Kalbinu vaiką.
- Man va tiek va! – tėškė į veidą plaštaką su penkiais ištiestais pirštais.
- Penki? – pasitikslinau, - O jums?
Visi atsisukome į pamirštą moterį. Ji stovėjo perbalus, visu kūnu atsišliejusi į lifto sieną. Iki pat viršaus užsagstytos baltinių sagos, regis, neleido laisvai kvėpuoti.
Ištiesiau ranką berniukui ir mudu atsistojome.
- Vaiduoklis! – bakstelėjo pirštu penkiametis į davatką.
- Pauliau, - sudraudžiau ir pasijutau motina.
- Jums bloga? – paklausei stebėdamas moterį.
- Aha... – atsiduso vaiduoklis.
- Atsek jai marškinius... – liepiau.
- Pati ir sek...
- Taip! Taip! Nurenkim! – nudžiugo vaikas.
Matyt, tokiame amžiuje pats tas pradėti seksualinį švietimą...
Tu vangiai priėjai prie moters ir padėjai atsisegt sagą.
- Daugiau! – šūktelėjo mažasis smalsuolis.
- Kas per daug, tas nesveika! – brūkštelėjau pirštu penkiamečiui per nosį.
- Karšta... gal nusivilksiu baltinius, - segdama sagutę po sagutės išlemeno davatka.
- Smagu! – krykštavo vaikas.
- Tik ne tai... – nusisukdamas tarstelėjai.
- O kam tas HELP mygtukas? – nukreipiau kalbą.
- HELP?! – nušvitai ir pamiršęs davatką puolei spaudinėti.
Moteris susmuko ant grindų ir sėdėjo tylėdama, karts nuo karto pasivėdindama ranka; kreminės spalvos liemenėlė spaudė gan dideles krūtis...
- Teta, teta, - vaikas timptelėjo mane už rankovės, - Į ką spoksot? Į kamuolius?
Kamuolius? Dieve! Atsipeikėjau ir prisišliejau prie tavo nugaros. Nervingai spaudinėjai mygtukus.
- Nurimk... – patariau.
- Mes įstrigom, - garsiai ištarei taip ilgai slėptą diagnozę.
- Įstrigom? – naiviai paklausė berniukas, o tada prapliupo ašaromis.
Puoliau raminti.
Sėdėjau viena ranka vėdindama davatką, kuri, regis, nyko akyse, kita glostydama penkiamečio šviesius plaukus.
Ilgainiui vaikas užmigo. Ilgainiui užmigo ir davatka.
Liftas prisipildė ramybės. Tik tu lyg genties vadas pajutai atsakomybę už savo moteris ir vaikus. Tęsei nevykusius bandymus išleisti mus į laisvę.
- Sumautas! – trinktelėjai kumščiu į mygtukus.
Davatka krustelėjo, jos krūtys sulingavo... akimirkai pasirodė, jog krustelėjo visas keltuvas.
- Man trūksta oro, - pasiskundžiau, kad neprarytų spengianti tyla.
- Jei nepavyks, tai mes kojas užversim, - nesuvaldei silpnumo.
- Žavinga, - šyptelėjau sužavėta tavo jautrumo.
- Nesupranti padėties rimtumo, - laikei užspaudęs raudonąjį mygtuką.
- Nori, kad panikuot pradėčiau? – susinervinusi ištraukiau ranką iš po penkiamečio galvos.
Viskas prasidėjo iš naujo. Vaikas verkė, davatka balo, tu dar įnirtingiau maigei HELP mygtuką, atsargiai, kad sunaudočiau kuo mažiau deguonies, krausčiausi iš proto.
Pasidavei. Trenkei galvą į duris.
Durys atsidarė. Susvirduliavai.
- Oba, geras! Galiu ir aš patrankyt? – vaikišku noru užsidegė penkiametis.
- Dievuli, Dievuli, - žegnojosi moteris krūtimis tabaluodama.
- Apsirenkit, - užsidengęs akis paprašei.
- Eime, Pauliau, parvesiu namo... – ištiesiau ranką penkiamečiui.
- Noriu su jumis, - pamiršęs galvos trankymo į sieną linksmybes surimtėjo berniukas.
- Galiu jį pasilikt? – kreipiausi į tave.
Stovėjai vis dar nesuprasdamas, kaip su galva galėjai pataisyti lifto gedimus.
- Ar galiu? – pakartojau.
- Penkiameti, - padarei pauzę, - kertu lažybų, tėvai tavęs jau pasigedo ir nerimauja. Eime, saugiai pristatysim jų sūnų...
Atsisukau pažiūrėti, kaip laikosi davatka. Keltuvas kilo į viršų... Gal ir ne taip aukštai, kaip ji norėtų... bet kilo.
2006-02-07 15:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-10 15:47
mussonas
O man atrodo, kad parašyta gerai-tik siužetas neapgalvotas, linija pradedama ir nebaigiama.  Bendras įspūdis, kai perskaitai ir klausi "Na ir kas gi atsitiko dabar, o dabar, o dabar".
Vis dėl to paskutinis sakinys tikrai puikus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-10 09:23
Luna Chaplin
vinis - moteriška giminė. mažybine forma būtų vinutė, ar ne?:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-08 10:04
ir kiti
ko jūs norite iš autorės? visai neblogai, sakyčiau. tik klaidų krūvelę teko pataisyt. bet gi matosi užuomazgos prozininkės.

man tai dvi bėdos nepatinka: 1) dėsninga pernelyg -> užstrigo, pasėdėjo, atsidarė, išsiskirstė... pabaiga lyg užprogramuota; 2) vinuko nėra, idėjinio vinuko.

skaityt galima.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-07 22:16
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
daud dirbtinumo ir netikslių detalių (pvz. lifte prieinama, kur ten vaikščioti? ten nebent atsigręžti galima). pats užmanymas neblogas, tačiau... tačiau t.marcinkevičius viską pasakė, nesikartosiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-07 22:15
Si bilė Sibire
Filmas, visa tai prastas filmas.
Minutės trukmės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-07 22:04
ght911_vinciusa
Eheheh, esu ir aš lifte užstrigus, tik tiek įvykių nebuvo ;]
Aga, ta davatka netikra. Beje, iš kur žinoma, kad ji tikrai tokia? Gal tik šiaip kukli moteriškė ;]
Ir man kažkaip kliuvo pasakojimo būdas, t.y., kad pasakojama Jam. Pradžioje nesusigaudžiau, ar tai jis pasakoja, ar ji :] Bet tai čia turbūt tik man taip :]]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-07 18:25
pieva yra Jeržio
Davatka, kuri nesidrovėdama nusirengia, penkiametis, kuris atvirai demonstruoja žingeidumą erotikos srityje, pora, kuri elgiasi bene santūriausiai - veikėjų portretams trūksta plėtotės. Bandymas pažaisti su uždara erdve - tai gali būti vienu iš būdų, padedančių tobulinti rašyko įgūdžius, bet tokias pamokas derėtų laikyti stalčiuje, juk niekas nepublikuoja savo pratybų sąsiuvinių. Beje, pabaiga. Ji lyg "iš kitos operos". Per normali, per kasdieniška, juk vaikinas galva atidarė liftą, juk viduje dėjosi neva NEKASDIENIŠKI dalykai. Ir dar. Neišlaikoma įtampa. Liftas sustoja, kabo tarp žemės ir dangaus, bet autorius viską paleidžia čiuožti žemyn. Pasakyti "Aš dūstu, man karšta" nepakanka. Kol kas prastai, bet pasigavus pievoj didelį norą ir iš sandėliuko ištraukus vaizduotę, įmanoma viskas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-07 17:39
Tomas Marcinkevičius
Nei šitas tekstas ilgas, nei kuo kabinantis... Na, gana tvarkingas, bet:

1. Sekdamas - tai eidamas iš paskos.
2. Mielokas toksai. Daug nereikalingų intarpų dialoguose, keliančių dirbtinumo įspūdį ir stabdančių dinamiką - "tęsiau tardymą" ir pan.
3. Kažkaip per lėtai, nuobodžiai slenka įvykiai, trunkantys trumpai. Primena romanus apie indėnus.
4. Su davatka perspausta. Nejučiom kyla mintis, kad tokių nebūna.
5. Vaizdingumas kažkoks dirbtinis, kaip lipdukas ant šaldytuvo...

Bet perspektyva yra. Kažkokia. Jei autorei 12 - 16 metų, galima išaugti, tobulėti. Jei daugiau - proga praleista.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-07 15:28
sliekelis
Šiaip neskaitau ilgų tekstų , bet šitas tikrai patiko :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą