Liftas

Įstrigome lifte. Keturiese - mudu, penkiametis ir davatka. Pasinaudojus netikėta tamsa, prispaudus tave prie sienos pabučiavau. Šviesos įsijungė, buvome demaskuoti gardžiai besijuokiančio vaiko ir žadą praradusios moters.
- Užčiaupkit nąsrus ir uždenkit vaikui akis, jam dar per anksti, o jūs, manau, dar ir ne tiek grožybių per ilgą amželį prisižiūrėjot, - be jokių užsikirtimų ar pauzių pamąstymams išpyškinai.
Su kiekvienu žodžiu davatkos žandikaulis vis labiau buvo veikiamas žemės traukos, o penkiametis netvėrė juoku ir vartaliojosi ant purvinų keltuvo grindų.
Atsitūpiau prie vaiko:
- Berniuk, turi vardą?
- Pa... au... pau.. paulius! – susiėmęs rankomis pilvą ir vis dar vartydamasis pro juoką išstenėjo penkiametis.
- Pauliau, o metų kiek? – tęsiau tardymą.
- Em... ką darai? – stebeilydamas iš viršaus susidomėjai.
- Kalbinu vaiką.
- Man va tiek va! – tėškė į veidą plaštaką su penkiais ištiestais pirštais.
- Penki? – pasitikslinau, - O jums?
Visi atsisukome į pamirštą moterį. Ji stovėjo perbalus, visu kūnu atsišliejusi į lifto sieną. Iki pat viršaus užsagstytos baltinių sagos, regis, neleido laisvai kvėpuoti.
Ištiesiau ranką berniukui ir mudu atsistojome.
- Vaiduoklis! – bakstelėjo pirštu penkiametis į davatką.
- Pauliau, - sudraudžiau ir pasijutau motina.
- Jums bloga? – paklausei stebėdamas moterį.
- Aha... – atsiduso vaiduoklis.
- Atsek jai marškinius... – liepiau.
- Pati ir sek...
- Taip! Taip! Nurenkim! – nudžiugo vaikas.
Matyt, tokiame amžiuje pats tas pradėti seksualinį švietimą...
Tu vangiai priėjai prie moters ir padėjai atsisegt sagą.
- Daugiau! – šūktelėjo mažasis smalsuolis.
- Kas per daug, tas nesveika! – brūkštelėjau pirštu penkiamečiui per nosį.
- Karšta... gal nusivilksiu baltinius, - segdama sagutę po sagutės išlemeno davatka.
- Smagu! – krykštavo vaikas.
- Tik ne tai... – nusisukdamas tarstelėjai.
- O kam tas HELP mygtukas? – nukreipiau kalbą.
- HELP?! – nušvitai ir pamiršęs davatką puolei spaudinėti.
Moteris susmuko ant grindų ir sėdėjo tylėdama, karts nuo karto pasivėdindama ranka; kreminės spalvos liemenėlė spaudė gan dideles krūtis...
- Teta, teta, - vaikas timptelėjo mane už rankovės, - Į ką spoksot? Į kamuolius?
Kamuolius? Dieve! Atsipeikėjau ir prisišliejau prie tavo nugaros. Nervingai spaudinėjai mygtukus.
- Nurimk... – patariau.
- Mes įstrigom, - garsiai ištarei taip ilgai slėptą diagnozę.
- Įstrigom? – naiviai paklausė berniukas, o tada prapliupo ašaromis.
Puoliau raminti.
Sėdėjau viena ranka vėdindama davatką, kuri, regis, nyko akyse, kita glostydama penkiamečio šviesius plaukus.
Ilgainiui vaikas užmigo. Ilgainiui užmigo ir davatka.
Liftas prisipildė ramybės. Tik tu lyg genties vadas pajutai atsakomybę už savo moteris ir vaikus. Tęsei nevykusius bandymus išleisti mus į laisvę.
- Sumautas! – trinktelėjai kumščiu į mygtukus.
Davatka krustelėjo, jos krūtys sulingavo... akimirkai pasirodė, jog krustelėjo visas keltuvas.
- Man trūksta oro, - pasiskundžiau, kad neprarytų spengianti tyla.
- Jei nepavyks, tai mes kojas užversim, - nesuvaldei silpnumo.
- Žavinga, - šyptelėjau sužavėta tavo jautrumo.
- Nesupranti padėties rimtumo, - laikei užspaudęs raudonąjį mygtuką.
- Nori, kad panikuot pradėčiau? – susinervinusi ištraukiau ranką iš po penkiamečio galvos.
Viskas prasidėjo iš naujo. Vaikas verkė, davatka balo, tu dar įnirtingiau maigei HELP mygtuką, atsargiai, kad sunaudočiau kuo mažiau deguonies, krausčiausi iš proto.
Pasidavei. Trenkei galvą į duris.
Durys atsidarė. Susvirduliavai.
- Oba, geras! Galiu ir aš patrankyt? – vaikišku noru užsidegė penkiametis.
- Dievuli, Dievuli, - žegnojosi moteris krūtimis tabaluodama.
- Apsirenkit, - užsidengęs akis paprašei.
- Eime, Pauliau, parvesiu namo... – ištiesiau ranką penkiamečiui.
- Noriu su jumis, - pamiršęs galvos trankymo į sieną linksmybes surimtėjo berniukas.
- Galiu jį pasilikt? – kreipiausi į tave.
Stovėjai vis dar nesuprasdamas, kaip su galva galėjai pataisyti lifto gedimus.
- Ar galiu? – pakartojau.
- Penkiameti, - padarei pauzę, - kertu lažybų, tėvai tavęs jau pasigedo ir nerimauja. Eime, saugiai pristatysim jų sūnų...
Atsisukau pažiūrėti, kaip laikosi davatka. Keltuvas kilo į viršų... Gal ir ne taip aukštai, kaip ji norėtų... bet kilo.