Sugadintas žmogus bus įtrūkęs lyg molis,
Kol žaizda jo išdžius- tol ąsotis besvoris.
Neįpilsi vandens, jis šalikele liesis-
Ten gėlynai sužels, o sugrįši nulijęs.
Atsigert neišeis, gomurys taręs žodį,
Vien tik nuoskaudas ris, kad tą ugnį užlopyt.
Ir išeisi tylus, apsigręžęs sugrįši-
Tau kelionė per vis pamaitinta atrodys.
Kur nukrito drėgmė- ten jau auga ir stiebias,
Molio vargą sugers ir pasauliui parodys,
Nes žmogus atsities ne nuo karščio išdžiūvęs,
Jis žydės tom rasom, kur ąsotis išpylęs.