Pabėgo vėjas pro stiklinį langą,
Palikdamas tik klausimą - Kodėl?
Mačiau dviprasmišką šešėlį
Ir tylią aimaną: ir vėl, ir vėl...
* * *
Šlamėjo drebulės įkyriai, -
Skaičiuodamos vaivorykštės spalvas.
Mačiau nedrąsią lapo giją,
Ir klausimą: Kodėl? Už ką?
* * *
Trupėjo duona iš mažyčių rankų:
Ir krito ant basų, šaltų grindų:
Žavėjosi balandžiais akys
Be klausimo: Kodėl? Skanu?
Skiriama: R.J.