Palaimintas būki, žmogaus nežinojime
Anei gimimo, nei savo mirties,
Likimo savo vienatvėj ieškojime,
Vedi tu, bedugnėm.
-Kas ranką išties?
Sapnais
Į nežinomą tolumą kviesdamas
Tu žmogų lyg vergą viltim maitini.
Net ir kai siela prie kapo sustoja,
Tavęs, nežinojime, laukia kiti.