Nekiek nekitoks...

Tik dabar supratau, ką reiškia meilė, kaip ji gali skaudinti, kaip gali žeisti ir kaip mylintis žmogus gali nekęsti savo mylimojo… Tik mylinti širdis gali taip įžeist ir tik tikras draugas gali tave nuvilt, palikt ar sumaišyti su purvu…Paprasčiausiai nemylintis žmogus, kuris nėra tavo draugas, neturi tokios galimybės, jis nėra taip arti tavo širdies… O kai iš jo lūpų byra tie klaikūs žodžiai, pasijunti tokia nereikalinga ir nori niekinti meilę, nori ją sudeginti ir niekada nebetikėti, gal būtų ir geriau, bet negali… Gali būti nusmurgęs žmogėnas ir vistiek turėsi kentėti… Kaip žiauriai tu man pasakei tai, ko niekada nenorėjau išgirst, kaip žiauriai prisiekei man meilę, ir iškart ją sutepei krauju, kurio nenuplovė nei mano ašaros, nei mano juokas jų neištrynė … neištrynė ir neištrins… Tai, ką tu pasakei, aš įsiminiau, tai laikrodinė bomba be detonatoriaus, ji nesprogs, bet tiksės tiksės tiksės, kol galų gale tave išvarys iš proto ir tada mechanizmas sustos… ji nustos gyvuoti, bomba tai aš! Bet.. Tu tikriausiai nepastebėjai, kai išėjau iš tavo pasaulio, nepastebėsi ir dabar skaitydamas šias eilutes, kad jos skirtos Tau.. Nors žinau, tu skaitysi jas, prisiekiu, tu jas skaitysi ir ne velnio nesuprasi! Kaip dieną nesimato tamsos, taip tu nebematysi manęs, dieve, o truko taip nedaug! Taip nedaug ir būtume buvę… Nesvarbu, visus savo sprendimus ką tik pakeičiau, įniršio ir keršto kupinas protas norėjo tik kraujo ir tavo nelaimės… Norėjau tau deginti širdį tuo, kad tu negalėsi manęs turėti, nes aš nebūsiu tavo! Kad ir kaip tave mylėčiau, kad ir koks tu man buvai brangus.. Save nuteikiau, jog ta meilė tau tik įsivariau, įsišnekėjau, jos nebuvo, ji buvo suvaidinta ir netikra, ačiū dievui, niekada tau nepardyta, tau parodžiau tik draugiškumą.. Tikėjau, kad parodysiu ne tik jį… tikėjau kai miegojau tau ant kelių, kai prisiekiau tau būti atvira, tik ne tą naktį, o kitą, deja ji neateis, pats nukirpai viską… Žinau, esu principinga kaprizinga kalė, tačiau jaučiuosi teisi, dabar tokia jaučiuosi! Tikrai buvai man per žiaurus, todėl niekada neišgirsi tų žodžių, kuriuos taip ilgai kartojau mintyse ir repetavau.. repetavau ir mačiau tavo juoką, ne, to nebus! Viskas! Basta! Pats viską pasakei, nepatinka - nežiūrėk, nepatinka - išeik, gerai, išeisiu… tik dėl to, kad išdidumas neleido pasilikti, ne vien mano išdidumas, pažvelk, tavo taurė taip pat pilna, ne, ne savigarbos, o prakeikto išdidumo!
 
Šis tekstas gal nevisiškai tikslus, tačiau jis parašytas iš visos širdies vienam asmeniui, mano Brangus Drauge, tikiuosi Tu ji perskaitysi, nors žinau nesuprasi, kad jis skirtas Tau, žiūrėsi ir po velnių net nenujausi, kad čia Tu, Tu ir tik Tu… ir nesvarbu, todėl kiekvienas perskaitykite ir pagalvokite nejau niekada nieko neižeidėte?Nesvarbu, tai padarėte meilės ar keršto vedini..pats laikas atsiprašyti… padarykite tai vardan savęs! Su meile kaprizinga kekšė :*