Neatpažintas ir nematantis nieko
Yra juodas velnio akibrokštas
Suįžūlėję sužėlę alsuojantys
Melo akivarai užvaldo tave
Tik pašoki ir galva į asfaltą
Į velnio smalą
Kur slepiasi tamsa,
Kabliai ir šešėliai už durų
Tave atpažins
Nesantys negimę
Einantys basi link saulėtekio
Rankose laikantys nieką
Mėnulio šviesa sužadina
Instinktus gimti vandenyje
Slidžios akys atsispindi
Įskilusių stiklinių dugne
O mano lūpose želia
Pikti baisūs keiksmažodžiai
Neatsakau už juos
Už save ir už jokį žodį


negeras








