Mano medinis arkliukas
Mėgo šypsotis mėnuliui
Ir plaukiot arbatos puodely,
O paberdavęs cukrų ant stalo
„Žiūrėki-prisnigo“, -atšaudavo man.
Nesvajojo jis apie pasagas,
Neviliojo mūšiai, karo laukai.
Šypsojo jis generolui:
„Ne medaliuose rojus, o pone“...
Mano medinis arkliukas
Kadaise svajojo užaugti greičiau,
Bet jį paviliojo arbatos puodukas
Ir sniegas kaip cukrus...