- - -

Atodūsis. Gyvenimo velenas.
Tu ir aš plyno lauko,
-galbūt dykumos- vidury.
Kiekvienas savo teritorijas
susižymėję,
žaidžiam karą.
- - -
Atsimenu. -Kibirkštis vizijos-.
Vaikystėj statydavau pilis.
Gilūs grioviai, tiltai ir sienos.
Jau andais aš
nuo svetimų ir savų priešų
atsitvėriau.
- - -
Ataka. Žvilgsnis lyg žaibas.
Pamišėlio pyktis užgęsta,
ašarų upeliais išteka,
nuvargusį kūną palikę,
ant smėlio
pabyra.
Verkiu ir klaupiuosi.
Rankos nyra į smėlį,
iš sūrių savo ašarų
išliesiu aš ežerą
-gėlą-.
- - -
Bespalvį,
bedugnį,
stiklinį.