Virviapirščiai

tie virviapirščiai bučiniais apsigyveno lūpų vingiuos
net šimtasparnį vėją lyg smauglį susuko ant kaklo

ir kas, kad laukiu sumedėjęs
užtat vaivorykštę iš smėlio išbarsčiau
bet vos gyvi margieji broliai
lėtai prie vartų atlinguoja ir mane

o tie virviapirščiai tarp rankų ugningai vėl bėgioja
ir sudilusiom saujom žiedadulkes barsto 

ir kas, kad kojos vėl įstrigo į akėčias
kol jiems blakstienose dienas sukau
ne mano šaltis - ne man kartoti
bebėgdamas žeme dar gyvas ištinau

o tie virviapirščiai it rytmečio paraudusiom akim
maldauja ir šaukia bent aistrą supilti iš saulės

batlo kūrinio juodraštis, neišvydęs dienos šviesos, nes įdėjimas įvyko 7 minutėm greičiau, pykstu ant viso pasaulio dabar, o ypač ant lunatiško rašykų laiko, sėkmės, ačiū už dėmesį