Iš vieno rugsėjo vakaro liko
Prisiminimais suraišiota virvė,
Penkiolika mazgų ant riešo.
Niekad nenurišami, nepaliekami.
Nešiojuos visur, kur beeičiau,
Kad ir kur tave besutikčiau.
Dar muzika liko.
Tyliai niūniuojama,
Kartais dainuojama.
Garsiai.
Kaip mano juokas.
Kaip džiaugsmo ašara.
Mažutė, bet nusverianti
Svarstykles į šviesiąją pusę.
Ten, kur tavo šypsena,
Kur septyni angelai
Kasdien vis kitas dainas
Triūbomis groja.