Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







  - Kur jūsų mama? - įbėges sušuko dėdė Petras.
  - Pas meilužį, - atsakiau išsigandęs.
  - Pas kokį dar meilužį?
  - Antaną. Ji visada ketvirtadieniais ten eina. Mama mano, kad mes dar labai maži, naivūs ir nesuprantame to. O man jau šešiolika metų!
  - Tai tu ir pasą jau turi?
  - Turiu. Jau dvi savaitės kaip turiu.
  - Na, atnešk ir parodyk jį man.
  Greit nubėgau į mamos miegamąji. Stalčiuje, tarp dokumentų, suradau savo pasą. Jis dar kvepėjo šviežumu. Pauosčiau. Tas kvapas tikrai fantastiškas. Bėgte grįžau pas dėdė Petrą. Tik dabar pastebejau už jo nugaros stovintį vyriškį. Jis buvo vidutinio ūgio, juodi plaukai, tvarkingai prižiūrimi ūsai, tamsios akys. Dėdė Petras išplėšė man iš rankų pasą ir pavartęs grąžino.
  - Gražus. O aš tokio neturiu. Gal man duosi? - kalbino nepažįstamasis.
  - Ne! - atšoviau jam ir nubėgau į kambarį. Pasą paslėpiau tame pačiame stalčiuje, iš kurio ir buvau paėmęs. Atsistojau tarpduryje ir stebėjau nepažįstamąjį. Jis artėjo link manęs, sugriebė mane už rankos.
  - Skauda! - suklykiau. Tuo pat metu nepažįstamasis paleido mane.
  - Nemeluok, - bandė pajuokauti.
  - Dar prisiliesi - trenksiu!
  Jis garsiai juokėsi. Jį tikrai visa tai labai pralinksmino. Tuo tarpu man buvo nė kiek ne juokinga. Norėjau išeiti iš namų, kai jis vėl mane sugriebė. Pakėlė mane, prikišo savo raukšlėtą veidą ir ištarė:
  - Bu bu bu.
  Čia jo kalba ir užsikirto, nes aš įvykdžiau savo pažadą. Spyriau tiesiai į tarpukojį. Kažkada mane taip tėtis išmokė. Nepažįstamasis susirietė, negalėjo ištarti nė žodžio. Seilės bėgo iš burnos. Ir taip visą pusvalandį. Po to atvykę medikai jį išvežė. Daugiau jo nebemačiau. Taip pat kaip nebemačiau ir savo mamos, sesers, namų. Aš nebemačiau nieko, nes dėdė Petras mane sviedė į sieną, vos tik kambarys ištuštėjo. Pamenu tik tiek. Kai atsipeikėjau - tamsa. Nieko nebemačiau. Aš apakau. Negalėdamas susitaikyti su likimu, aš bandžiau nusižudyti. Išgėriau visą kalną tablečių. Deja, bet nepavyko - mane atgaivino. Dabar aš pririštas prie lovos. Man net į tualetą neleidžia nueiti savarankiškai. Štai taip aš dabar gyvenu. Ir man tikrai labai juokinga, kai žmones sako, jog jiems NESISEKA!!! 

1999 Sausio 2 
2001-03-01 00:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-09 16:47
jautri_šėtoniukė
ziaurus likimas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-07-26 10:54
Annuška
Kodėl galvoji, kad aklam gyvenimas juodas?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-25 12:43
septyni
pamokantis :))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-21 17:21
matematinis nulis
o siaube... nu ir fantazija :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-01 20:50
sudas
man irgi taip buvo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-15 19:34
Alius Gauriškis
aha, reikėjo ir Petrui, vadinasi, duoti.
gaila, kad jau vėloka...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-06 18:01
buvo
ne nu čia tai jau viršūnė =/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2002-08-27 18:15
482
482
jargutieliau:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą