Lyg

Lyg galėtum kažką pakeisti,
Lyg turėtum ar privalai,
Lyg mokėtum nors kartą negeisti
Ir atstumti vėl jį, nors žinai,
Kad kartosies tos pačios minutės,
Rankos alks tos pačios šilumos,
Ir turėsi žudyt arba žūti,
Nes nėra svetimos ar savos
Karo vėliavos, mirštančio kraujo -
Tu esi, ir tavęs nebėra.
Taip kasdieną man viskas iš naujo -
Tu šalia, bet ne tu manyje.
Lyg galėtum laisvai pasiduoti
Ir išlydyti savo ginklus,
Lyg galėtum tyla išsiduoti,
Užuot rėkus beprasmius žodžius.
Lyg galėtum, norėtum ar geistum,
Vienas žingsnis - ir tu per arti.
Aš norėčiau tau niekad neleisti
Kelti ginklą ir žūti. Balti
Nepakils jau balandžiai į dangų,
Nebebus nei taikos, nei karų -
Lyg galėtum ištiesti man ranką
Ir įtikint, kad viską galiu.