][][][

šokančio lietaus seilėse
vis dažniau tviska pavasario spalvingi etiudai
šokančių sekundžių valandose
vis dažniau pasimato šviesos kuri prisiliesdama
prie eisenos aptaško šylančius vėjo skruostus
šokančių lūpų burna
išsirenka praeivį glamonėmis pilnu kūnu
ir lėtai vedžiojasi į vakarą
šokantis nuo balkono aidas
sužeidžia tylą ir dingsta kažkur į praeitį
su tavim galiu šokti grojant mintims
apie bučinį šaltą iš rudenio
galiu ir nušokt su tavim
jei sutiksi susargdint savo likimą
mano keistu buvimu
ryt tau paskambinsiu jei galėsi ateik