Noriu su tavim mylėtis dieną...

(ši mintis man neduoda ramybės jau keletą dienų...)
Noriu su tavim mylėtis dieną...
Kad galėčiau matyti tavo veidą ir akis. Man patinka stebėti, kaip iš susijaudinimo išsiplečia tavo akių vyzdžiai, kaip nuo užplūstančio karščio parausta tavo veidas...
Man gera gulėti ir šypsotis. Jaust, kaip tu atitrauki mano plaukų sruogą, žaismingai užkritusią ant mano veido... (o dabar ta akimirka, kada žiūrim viens į kito akis, ir nebyliai išsprūsta "jau"...)
...ir godžiai įsisiurbiu į tavo lūpas. Koks bučinys! Tavo lūpos tokios karštos ir švelnios...(atrodo, kad imu svaigt). Negaliu tvert: prisiglaudžiu, apsikabinu per kaklą. Dabar galiu matyt tave iš arčiau...
Jaučiu, kaip tavo ranka iš lėto slysta per mano liemenį, klubus, šlaunis...O tie tavo bučiniai: į kaklą, pečius, krūtinę...neištversiu ilgiau...(Turbūt pajutai, kaip iš susijaudinimo pašiurpo mano oda...)
Daugiau nieko nebematau - tikriausiai mano akys užsimerkė. Nebegaliu daugiau nieko matyt -nenoriu. Noriu tik jaust ir stipriai įsikibt...perbraukt pirštais (o gal ir nagučiais) per tavo nugarą...
...kokia palaima. Šįsyk taip nesinori atsimerkt, bet prisiverčiu. Tingiai pramerkiu akis...kaip gera vėl išvysti tavo besišypsantį veidą, apšviestą vakarėjančios saulės.
Bandau dar kažką pratart, atrodo "Myliu tave...", bet lūpos tik kažką sukužda nebyliai...ai, tiek to - ne dabar...