Meilei

Tos dienos, kai žvaigždės žerėjo danguj
Ir mėnuo, lyg saulė spindėjo...
Kai buvai nuostabiausias pasaulyje šiam,
Tada ėjome medžių alėja...
Ar prisimeni, nedrąsu pimąjį bučinį?
Užkaitusius skruostus per akimirksnį trumputį?
Mes prigludę dviese ant suoliuko sėdėjom,
Ar prisimeni, kaip tada meile spindėjom?
Norėjome būti kartu amžinai...
O elgėmės mes lyg maži vaikai.
Meilė buvo pilna kibirkščių...
Ech, nedrumskime praeities valandų!
Ir užmirškime viską, kas buvo.
Lai tebūna tau gyvenimas šviesus,
Eilės šios lai tau tebūna...