Nakty tarsi drevėj dūzgena mintys
Neatsiklausę siūdamos tave.
Esi lyg taisyklingai lietas vaškas -
Sunkus ir sklidinas korys.
Dar akys skaito iš žvaigždžių -
Ant vokų laša miego vaškas.
Tik spiečius neramių svajų
Nelyg užburtos nuolat blaškos.
O prieaušriu visa šeima įsisuka
Su orbita, be garso išlekia viena.
Ir nutupia žieduos melsvuos –
Kitų pasaulių penas guos.