Uždygę pasėliai beauga,
Jiems pradą sėkla davė
Kas tėvą mus obuolio gaudo?
Kam obelį vaisiais apkrauna?
Gašliai, monotoniškai liečia
Ir gąsdina jauną pušaitę,
Šlifuodamas liauną kamieną
Nulaužęs jai šaką – palieka-
Grasina dar grįžt, laužti naują.
Liepaites, obelis, ievas, kaštonų ir
Broliais nelaiko.
Svarbu tik apsėklint –palikti,
Nereikia net obuolio – vaiko.