Sugeriam dervą laiko plaukų
Tyliai varvename vieškelio stogu
Vakar jutau rėkė: „baugu“
Rojaus herojai paminti, slogūs
Pešančius pilkšvą plunksną mačiau
Uodegos strėlę, praslįstančią kūnu
Lašas tašė mane vis karščiau
Būna buvimo ir nebūties būna
Žengiau - myniau geliantį drugį
Pusny pajutau paklydimo natas
Pūkai jiems - man gruntas ir ugnys
Visiems savo aktas, vis viena, ne kas