Kryžius

Kryžius, veido vidury - lange pamačiau poetą,
o motina vis šaukė, šaukė:
- Ant stalo maistas, ten mėsa, peilio, obuolys prapjautas,
lėkštėje bandantis prisirpti
ir taurė vyno išgerta jau musių.
Sijonas purvinas,
kėdė šešelį meta,
gal tai miražas veidrodžio akies?
Besitęsiantis staltiesės orkestras?

Spalvos žaidimų linija tiesi, tik čia, kur leidžiasi mėnulis.
Žaizda? krūtinėje, o! ne! tai tik žvaigždė sužibo,
pradrėskusį dangaus kiaurymę.

Poeto veido vidury - kryžius, ir motina už lango šaukė.

Nors niekas negirdėjo, nenorėjo