under silent poets [arba hemoroika]

tylus poetas tyliai tupi tyliam pavėsy
rankoj laiko klevo lapą - didelį tokį
suvinguriuoja kokį eilėraštį
suvynioja į klevo lapą - bus dovanų kokiai gražuolei
nebūtų skaudu atsistot, tai skristų kad jį devynios iki pirmos
tačiau vis tupi ir tupi
tyliai ir tyliai
vinguriuoja ir vynioja
tuoj visą rinktinę privarys
trąšų

[gaila truputį]