Auklės paieškos

Taip jau nutiko, jog Raselės-Velniūkščio tėvai darbo reikalais turėjo išvykti į užsienį, o močiutės nusprendė pasidaryti sau atostogėles kaime porai savaičių. Taigi, Rasai prireikė auklės. Agnetė iš karto atsisakė-be to, juk ji taip pat lanko mokyklą, o po pamokų juk norisi papramogauti, o ne mažąją sesutę „ganyti“. Padaužai Rasai reikėjo auklės, kuri niekuomet neatsipalaiduotų su mažyle būdama-juk ši buvo tikras velniukas. Viena bėda-nė viena auklė nepabuvo su Rasa ilgiau nei 15 minučių. Visgi tėvai ir močiutės nenuleido rankų ir toliau ieškojo auklės.
  Viena kandidatė į „kankines“ atėjo ketvirtadienio rytą. Ji buvo kokių 30 metų, be saiko prisidažiusi ir su dantų krapštuko šukuosena. Vos pamačiusi paniurusią Rasą ji cyptelėjo:
-Vaje, koks dailus vaikelis! Tikra princesė.
Jei ji manė, jog pradžiugins Rasą, labai klydo. Mergiotė ilgai nelaukusi spyrė naujajai auklei į blauzdą.
-A-a-aaaaaaaaaaaaaaa! -riktelėjo poniutė ir teatrališkai susmuko ant grindų.
-Rasa, ką tu padarei? -įsiuto močiutė Nijolė.
-Mergaitė neatsakė, tik piktdžiugiškai vyptelėjo. Tuo tarpu ponia atsikėlė nuo grindų, dramatiškai ištarė „sudie“ ir kuo mikliau, nė neišklausiusi Nijolės atsiprašymų išdūmė.
-Matai, ką padarei? -suriko Nijolė Rasai. -Šitaip spyrei poniai!
-Ai, -prunkštelėjo Rasa ir nulėkė į kambarį.
  Šitokios paieškos tęsėsi ne vieną dieną, o tiek įvairiausio plauko moteryčių dar niekada nebuvo šeimos namuose. Deja, nė viena nesutiko pabūti su Rasa, pamačiusios, ką ji išdarinėja. Iki išvažiavimo teliko tik kelios dienos, ir močiutės suprato, kad joms teks atšaukti planuotą poilsį. Tą pirmadienį turėjo ateiti jų namų tvarkytoja-mergina, vardu Indrė. Ji gerai sutarė su Rasa, nors buvo tikra jos priešingybė-rami, tvarkinga, rūpestinga. Vos panelei atėjus Rasa šūktelėjo:
-Tu būsi mano vadinamoji auklė.
Indrė išsižiojo.
-Oi, Indrute, -tarė Irena, -mes porai savaitėlių ketiname išvykti, tai...
Močiutei sakinio užbaigti neteko. Indrė supratingai linktelėjo.
-Aš tikrai galėčiau tą laiką prižiūrėti Rasą. Kadangi neseniai baigiau universitetą, turiu daug laisvo laiko. Manau, su Rasa gerai sutartume, -pasakė.
Močiutės veidas nušvito. Galų gale ji paatostogaus!


Praėjo viena diena. Ir žinote ką? Indrė tapo Rasos aukle.