Aš - praeitis

falcetitiais  balsais  aidėjo  choras
aukštai  už  frizų  ryškiai  švytint
vitražiniuos  languos  šventųjų  aureolėms
balsams  pritardami  paklusniai  gaudė
apipeliję  gotiški  vargonai  kaulėtų
pirštų  liečiami  ne vietoj  dusliai
atsidusdami  tai  laiko  bėgsmas
nereikšmingas  nuo karščio  išsikraipę
žvakės  tirpsta aitrus  jų  kvapas
dusina  nebepaleidžia  užburtas
ratas  įsuka  užvaldo rimty spalvingo 
kupolo  įžūlūs  atšvaitai į tamsų
grindinį  susmenga  skaidos  regisi
vėjavaikiškai  žaidžia čia pat
po  kojom  sublyksi  apniūksta
paliečia  skruostą  kužda  intriguoja
“aš  jau  ne  kūnas jau  ne  kraujas “
manęs  nesulaikys  karstas  nei  malda