Mano patalynėj supies tu

Tu gėle supiesi mano patalynėj
Įplėšta žiedu raudonoj paklodėj

Pirštais knygą laikai
Ištrauktą piestelę
Dedi kai baigi skyrių

Tavo krūtų speneliai įsiremia į pagalvės raštą
Užmigt negaliu
Skaitau
Iki vidurnakčio ir po
Malonu akims
Ašaroja

Raidžių sulietų prasmę atspėti
Kablelius vietoj taškų
Sudėti
Bet tik ašaros mano nesūrios
Lipnios

Geriau slysta tavo blizgantis kūnas
Dabar ne kalėdos eglutė
Mano viršūne būki

Nors ne visi ant jos mauna žvaigždę
Kartais kokį nors sušiktą burbulą

Bet geriau jau jis toks
Nei išvis be jokio žaislo
Stuobrys