Žiema - Karvė - Zebras - Pavasaris

I

Atsikėlus vieną rytą-
Baltą pievą išvydau
Puoliau ją dabint
kol laikas
Ar – naivus ir mielas vaikas...
Nulipdžiau greit sniego senį –
Juk žiema - be jo - liūdėtų!
O pavalgius sočius pietus -
Poguliuko nuėjau.
Po pietų, kai pabučiavo, į skruostelį saulė man
Akutes plačiai atmerkus –
Karvę kieme išvydau.
Kol miegojau – kažkas drįso sniego senį aplaižyt!
O baltos žiemos pievelės niekur jau nebematyt!
Tiktai... karvė išsitiesus mano kiemo valdose.


II

Esu išauklėta mergaitė –
Viešnios nusprendžiau netrikdyt
Nuspręs, tikiuos, pati išeiti, ir jos nerasiu kitąryt.
Ryte einu patikrint –
ar karvė dar kieme –
Neberandu žalos margutės.
Tik zebrą.
Atklydusį nakčią.
Ir vėl – kaip karvė –
Paslapčia...