Už lango gili apšerkšnijus žiema.
Neišeik. Pasilik. Aš kvepiu šiluma
Tarsi rudenio rytmečių žaros raudonos...
Neišeik. Pasilik kaip rasa man ant odos,
Kada šitaip tylu, kada niekas negirdi,
Kai net laikui kaip žvakei pavyksta ištirpti,
Kai, atrodo, net žvaigždės nuo šalčio pabalo,
Kada langas aptemęs nuo ledo kristalų,
Kai neištartas žodis gali nutilti...
Išrašytam lange atradau tavo širdį...