Paukščių horoskopas

II dalis (I dalis Šuniški horoskopai - 2003 12 12)

Taigi horoskopai… Sukūriau šunų horoskopus…O ką, jeigu sukūrus ir kačių? Tačiau ką ten kačių - kiek gi jų yra... Siamo katytės, laukinės katės, naminiai gyvūnėliai... Ir viskas? Daugiau kaip ir  nežinau… Štai, visai kas kita paukščiai! Jų tai jau apstu. Pabandykime...

1. Žvirblių padermė.

Visada žvalūs, visada striksi, nupešioti, apšepę... Vargdieniai, kurie ir žiemą nesušąla ir į šiltuosius kraštus ar kitokius ten užjūrius nepretenduoja. Neįnoringi, bet kokiu kąsneliu pasitenkina, įkyrūs, kad net kinams buvo nusibodę, tad jie paskelbė žvirblių naikinimo akciją. Tačiau, pasirodo, labai reikalingi, kad ir sode visokias negeroves išlesiotų, kad visokius kirminėlius, medelius graužiančius, išnaikintų. Pasimokė kinai iš savo klaidų, kai juos visokios negerovės užpuolė ir “atsiprašė” žvirblių. Taigi vyrai, pamąstykite - ne viskas auksas, kas auksu  žiba ir atvirkščiai...

2. Gulbių padermė.

  Grakščios, ilgakaklės, įspūdingos gražuolės, į kurias netyčia užsižiūrėjus ir protą prarandi. Plaukioja sau išdidžiai iškėlusios galvas, žinodamos savo vertę. O ir pūkeliai tų paukščių nuostabūs ir plunksnelės... Kaip norėtųsi kiekvienam vyrui pakedenti tokią paukštytę. Tačiau šiukštu, berniukai, nepameskite galvos ir patikrinkite savo piniginės storį.

3. Kurapkų padermė.

  Nei didelės, nei labai jau mažos, nei baisios, nei gražios, visada pulkeliu vaikučiu vedinos... Tikru tikriausios mamytės, mylinčios savo atžalas ir nieko daugiau nematančios, tikros šeimos židinio sergėtojos. Gal nuobodžios, gal neišrankios, tačiau tikros. Vyrai, jei norite ramiai ir labai ramiai praleisti likusias savo gyvenimo dieneles, rinkitės kurapkas. Jei jos tokiu pulkeliu vaikeliu pasirūpina, tai jau jums vietelė tikrai atsiras ir į jūsų nuodėmes nebus laiko dairytis…

4. Gegučių padermė.

  Mėgstančios laisvę ir laisvą skrydį. Niekada nevaikščiojančios žeme. Pametančios savo atžalas kitų globai. Nevaržomos ir nepriklausomos, besirūpinančios tik savimi. Mėgstančios erzinti ir jaunus ir senus: tai pinigėlius anksti pavasarį suskaičiuoja - “ neduokdie”, išgirsi gegutę kukuojant ir neturėsi kišenėje nei grašio, visus metus “basas” būsi. Arba dar geriau - pradės kukuot ir nutrauks “ne laiku” savo kukavimą - žiūrėk, gal ir nesulauksi kito pavasario. Ekstrasensės, ne kitaip... Pamąstykite, vyrai, ar verta prasidėti su jomis: ir basas galite likti, ir iki kito pavasario neišgyvensite...

5. Varnų padermė.

  O štai jų yra visokių: ir baltų, ir juodų... Įkyrių ir karksinčių nuo ryto iki vakaro. O jau jų gausybė! Tikras čigonų taboras. Nesipraususios ir nesusitvarkiusios, po šiukšlynus lakiojančios, bet kuom mintančios. Ir šaudomos, ir gaudomos, bet vislios, baisiai vislios. Visur jų pilna: ir stotyse, ir turguose, ir... išvietėse... Ir retai, labai retai jų tarpe  atsiranda viena kita baltoji varna. Tokios jų visa plati giminė nepriima į savo būrį, atsižada, paniekina vien todėl, jog ji kitokia...  Taigi, berniukai, nebandykite juodųjų varnų kantrybės - užkapos negyvai. Tačiau žinokite - tai aukščiausio intelekto paukštytės.

6. Vištų padermė.


  Vištos yra vištos. Naminiai paukščiukai. Tupi sau ramiai ant laktos ar ant kiaušinių. Neįnoringos - vienu gaidžiuku pasitenkina. Haremas. Mėgsta, kai jomis šeimininkai pasirūpina - kokį grūdelį numeta. Gyvena ramiai, šiltai, visada pastogėje. Nei mąstančios, nei gražiu balseliu pasižyminčios. Taip ir leis visas savo dieneles iki pabaigtuvių sriubos katile. Vyrai, jei galite pasirūpinti vištelėmis, jų apstu ir pretenzijų jokių, galėsite ir gegutes su gulbelėmis pagloboti.


7. Lakštučių padermė.


  Gieda ir gieda. Dainininkės. Daugelyje dainų apdainuotos ir išliaupsintos, skraido sau linksmos ir žavios (savo vidumi, o ne išore) ir džiugina širdį. Taip ir skrajos visą gyvenimą, laisvos ir nepriklausomos. Berneli, jei radai artimą sielą, nepraleisk šanso...

8. Žąsų padermė.

  Visada pasipūtusios, žinančios savo vertę (beveik ant kiekvieno kalėdinio stalo puikuojasi). Išdidžios, didelės, su įspūdingu pilvuku nuo gero gyvenimo. Išsišėrusios, išsilesusios... Ir piktos - nebandykite užrūstinti, sužinosite, ką užkabinote... Leidžia savo dieneles, daug kam pavydą sukeldamos, tačiau ar tikrą? Gerai ten, kur mūsų nėra. Vyrai, nepalikite savo žąsyčių likimo valioje, jos nieko daugiau nemoka, tik pūstis - prapuls...


9. Antelių padermė.

  Plaukioja jos, nardo savo stichijoje, akį džiugina, vaikučius linksmina. Gražios tiek, kad visiems patiktų, mielos, kad kas nors pamaitintų... Visada apgaubtos dėmesio, joms sekasi – kitų taip nieks nelepina. Ir už ką joms toks dėmesys? Tačiau patiklios, labai patiklios ir naivios: žiūrėk, ėmė ir nupylė koks medžiotojas neatsargią antelę. Ir nepasiguosi niekam, ir nepasakysi: ”Kvaila buvau... ” Ech jūs, medžiotojai, pasigailėkite, kvailų antelių...


10. Gandrų padermė.


  Gal tai laisvės ir nepriklausomybės simbolis - išdidūs ir nepriklausomi paukščiai. Mylintys ir mylimi - žiūrėk, ant dažno kraigo vežimo ratas puikuojasi, kad gandrai sodybos neaplenktų ir laimę į namus atneštų. Gandriukė - tikra savo draugo palydovė, net pavydu darosi, žiūrint į porelę, pavasary varlinėjančią... Tokią pačiutę vyrai gavę, galės didžiuotis, jog ji tinka “ ir prie pečiaus ir prie svečio”... Kad taip ir gyvenime būtų - tokia idilė. 
 
11. Papūgėlių padermė.

O-jo-joj, kokių jų rūšių esama. Gražuolių, tikrų gražuolių, visokius konkursus laiminčių, giesmininkių ir net poligločių. Plačios erudicijos paukštytės, ne bet kokie ereliai joms į poras tinka. Išrankios, tikrai išrankios ir turi iš ko rinktis.  “ Ne tau, Martynai, mėlynas dangus”- dažnas vyras atsidūsta. O paskui pamąsto ir nusprendžia - na jau ne, žmona už vyrą niekada protingesnė nebus! Tad nėra ko sielotis.

12. Kanarėlių padermė.


  Karalienės, tikros karalienės. Tai tau ne kalakutės, nežinia iš kur išnirusios... Vien papuošalai ko verti. Visur ir visiems gali atstovauti - gėdos nepadarys. Moka save parodyti, dailiausiomis plunksnelėmis pasipuošusios, saldžiu balseliu švelniausias giesmes išgiedodamos.  Gera joms, kai tokias plunksneles ir balselius turi, kai toks kraitis, neklausia nieks, apie ką jos mąsto, užtenka žėrinčio spindesio, kuris atstoja viską. Linksmos, pasiturinčios, mielos - tai ne varnos ar kurapkos, pilkai masei atstovaujančios... Ach vyrai, jei vogti, tai milijoną, jei mylėti- tai karalienę...   

Daug dar rūšių ir porūšių atrasčiau, bet ką jau čia – užteks ir tiek. Gal ką ir atsirinksite sielai ar kūnui. Juk kiekvienam savo. Vieniems pagal galimybes, kitiems pagal piniginės storį.