lašas
raudonas
daug juodų stiklų
ant bevardžio
dangaus
nepražiūri
aplijusios
akys
blunka
kontūrai
delnų
ėjimas
į šiaurę
mėlynųjų
dramblių
tavo
žalią
saulę
padabina
inkrustuotų
brangakmenių
gilumu
dygliuotas
kojas
dirbtinių
rožių
klotas
kelias
nuplauna
aštunta planeta
pagaliau
atrasta
joje
gyvenu