Graikiškas vol. 1

Sutrupėjo rūmai
Dzeuso
Olimpo kalno viršūnėj.

Strėlė nežabota greitį pagavo,
Pasiekusi žemę alyvmedžiu pražydo.
Visos Atikos žmonės, metekai, piliečiai,
Užgrūdinti karo, stovėjo.
Garbingi kalavijai švietė, atspindėjo
Pakirstos Saulės spindulius.
Atėnės ašara, apgailinti tėvą, krito po kojom
Basom.

Išbarstyti, išsodinti po pasaulį,
Lyg akli būdami ieškojo
Žemės vaikai šviesos.
Afroditės aukso pirštai palietė,
Užgavo jausmus Herai.
Santuoka suirs su Dzeusu,
Krono rūmų nėra.

Maldavo, prašė sukurti, atstatyti
Iš Hado požemių valdų
Vergų. Surinks po akmenį tų rūmų,
jau kaip statyti pamirštų...

Pralietas kraujas
Dėl žmonių, gyvenančių greta dievų.
Dzeuso užmarštin nublokšti,
Dieviški vaikai pakurstė žmones karui...