tik apie žmogų

pievų gėlės
įrėžto laiko kalba
sušuko iš džiaugsmo

kada

ir niekas nematė
nieks negirdėjo
kaip tyliai nulinko ramunės galva

nukrito
kikilis
iš tuopos
žemyn

ir niekas nematė
nes niekam nerūpi
kažkokio kikilio dalia

taip išskrenda paukščiai virš pūvančių lapų
ir srūva ištirpstančio sniego bala
nes niekam nerūpi pradvisusi laimė
verkiančio gyvio šalia