Tiesa su keletų prieskonių

Palinkėjimai neduoda, o atima.
Kas tiesa nepripažįstama.
Kas teisu jau nebepatikima.
Kas brangu jau nebesugrįžta.
Kas jau buvo arti - tas nutolo.
Kas čia pat - tai neištiesia rankos.
Jei labai jau tau atsibodo
- Užtaisyk į jo pusę patrankas.

Kas nematoma, negirdima - jaučiama,
Jeigu šalčiai krūtinės nekausto,
Juk neieškom nepaslėpto lobio,
Juk neieškom nepamesto aukso.
Kas vardu po tris kartus vadino,
Atsidūsta giliai iš širdelės
- Meilė ėjo ir atpažino,
Bet tik vieną iš praeito kelio.

Praradimų sukaustytos mintys,
Nuo tikėjimo visai atitolina,
Kai žinai, kad nereikalingas,
Kai žinau, kad likai nesudominta.
Kas svajojo apie meilę brangintą,
Kas ieškojo, klajojo surado;
Kas nusipirko lovą ar spintą
-Jau nesutaupė ant rašomo stalo.

Kai žinai, kad man pragaras atviras,
Kur smala kūrenamos krosnys,
Bet negaliu tik sau tyliai rašyti,
Nors bijau tau atsibosti.
Atsiprašymai skolų nebeatperka
Ir maldomis girdimos aimanos
-Neišmesk, to kas nepastebima,
net jei niekam nereikiamas daiktas.

Kas nesijaučia surastas, pamestas,
Nemylėtas, atstumtas ar svetimas
Nemaniau, kad taip gali įskaudinti
Šitas paprastas mūsų gyvenimas.
Kas vardu po tris kartus vadino,
Atsidūsta giliai iš širdelės
- Meilė ėjo ir atpažino,
Bet tik vieną iš praeito kelio.