Be,, griekų“, be šlakų, su dorybėm,
Lyg simboliškai, bet ir šventai.
- Missa est! Ta pati kasdienybė,
Žvanga pinigas šikšnoj senoj.
-Do, ut den! – tiesia kunigas ranką,
-Deo gration! – kartoja aplink,
O prie bokšto skylėj vėl tą patį,
Paskui jį dar tarsnoja velniai.
Blogio irštva švenčiausio tvirtovėj
O gal nekrikštų keršto vieta?
Dievo vardą be tikslo vartoja
Kad apkarstų besočio dalia.
Sau kilniausioje vietoje sėdi,
Keista tai – nebaugi praraja
Kraujo skonio tarp lūpų negaila,
Jų valdžios ir mirties čia vieta.
*missa est - (iš lot. k.) mišios baigtos
*do, ut den - (iš lot. k) duodu, kad duotum
*deo gratia - (iš lot. k) dievui ačiū
iliustruoja eilių