Dailininko palytėtas

Jaučiu, kaip dailininko audringas potėpis,
Nuskaidrina dienas.
Kaip nenuvaldomas noras išreikšti jausmus,
Nugali jo kasdienybę.

Ir dabar, dailininko potėpio nugalėta,
Vis dar dar jaučiu,
Jo spalvų paletę,
Užstirgusią mano gerklėje.

Tu nupiešei mane negražią,
Juk puikiai žinai,
Kad aš tokia nesu.
Tu palytėjai mane teptuku,
Ir įkalinai aliejinių dažų įsigėrusių drobėje.
Vien dėl to, jog nenorėjai, kad mane įkalintų audra.
Aš vis dar jaučiu, tą dailininko aistringą potėpį,
Slypintį išteptame aliejinių dažų kūne.