Šiaurės Saulei

Patekėki į mano vienatvę
Virš pabundančio svetimo šilo,
Nugalėjus ir baimę, ir naktį,
Pasinerk į nušvintantį gylį.

Panardinki rankas į tą šviesą,
Kurią mato tik tie, kurie žino,
Ką gi reiškia, kai sėdintys dviese
Ir be žodžių viens kitą pažino.

Patekėki nušvietus padangę
Ir ištirpdžius vargų benamystę,
Pažadėki nors šį kartą laimės
Tai, kurios nelaiminga vaikystė.