gaila kai kartais
nenusivalai langų
tik iš pykčio
paukščių apšikti
grotuoti plyšiai –
nekenti oro
bandai nekvėpuoti
(tavo rekordas net
penkios minutės)
bet vis pratrūksti
per ašaras
per veide įsirėžusias
gyslas nebematai jo
spalvos –
žalia
miške tavęs nerastų
kapinėse taip pat
pasiklydęs tarp
kryžių
dantų krapštukais rakinėji
panages
į tavo išsikastą duobę
sugriūva kiti
liūdna ar ne
o pyktis neima?


masaraksh







