Jei aš turėčiau tiek jėgų,
paimt visus ant savo rankų,
nuneščiau ten, kur debesų
ėriukai ganos marių lankoj.
Jiems būtų valgyt, mums žiūrėt,
mėnuliui apvaliam stebėtis,
nereiktų guostis, nei gedėt,
nei be prasmės ilgai kalbėtis.
O kai pabostų visa tai,
parneščiau vėl visus namolio,
ir būtumėm lyg vandenų,
mėnulio ir viens kito broliai.