Išėjau vynuogių alėjom
pasiklausyti šokančių žibintų gausmo
apkurtusiom Paryžiaus gatvėm,
per miegančių balandžių galvas
Mėnuo pajaco veidu
iš debesų bulvaro išplaukė
ir išsivėpdamas atmerkė antrą akį
nušviesdamas dance makabre
Tarsi neperskaitytus laiškus
glamžė senis akordeoną
kojom daužydamas afalto juodą kailį
šešėlio tamsoje stovėjo frakuotas sparnuotis
kurs karts nuo karto žvilgtelėdavo
į juodą ciferblatą...
.....................
Aš pasukau atgal
rodyklę vynuogių alėjon
niūniuodama venecijietišką noktiurną,
taip ir neišgirdau žibintų gausmo....
.......o ar norėjau?