Po nakties

Kai ilgai guli,
Atsiranda drūžių
Ant nugaros, pečių,
Rankų ir kojų.
Tarsi šienpjovių kirčiai –
Miego pradalgės.
Ant kūno trumpam įsispaudžia
Naktinių marškinių ribos,
Patalų verpetai ir bangos,
Pagalvės raukšlė ant skruosto.
Neišvengiami kaip šienapjūtė
Miego ženklai,
Naktis pakeičiančios dienos,
Mėnulį išduodanti saulė.
Viskas telpa ant kūno,
Bent akimirksniui pasilieka
Ir išnyksta,
Kad vėl atsirastų
Dar vieną naktį.