nuoga

Nurengiau nuo savęs
šiandien
kiekvieną nuodėmę
ir nieko nebeliko –
šešėlis rausvas tik dangaus,
kurs vakar krito
į karštus mano delnus.
Ar ateisi?
man taip baisu
stovėt prieš perregimą savo kūną,
mėgint įžvelgt jame švelnumą,
kurio nėra.
Tik tavyje aš pamirštu,
kiek liko sumokėt skolų,
kiek netesėtų pažadų ant virvės
tarsi skalbinių
sudžioviau
laukdama
kol prisiliesi
ir dulkes nuo veido nubrauksi,
kol meile aprengsi mane.