leisk.....

Žinai, man kartais tikrai norisi rašyti...tada, kai širdis plaka
greičiau, greičiau negu įprastai...
Norėčiau visuomet gyventi tobuloje euforijoje, labai to norėčiau.
Labai norėčiau visuomet sapnuoti – žinoti, kad bet kada galėsiu
atsibusti. Kiekvieną rytą norėčiau valgyti ką tik nuo krūmo nuskintas
dideles raudonas vynuoges...ir gerti persikų nektarą...daryti tai –
kas man malonu.
Jeigu kas nors leistų, kiekvieną dieną eičiau iš proto, kad suvokti
jo ribas, norėčiau sužinoti savo ribas...
Girdėti tik man patinkančią muziką...klausyti...ir jausti komfortą...
Norėčiau mokėti groti stygomis, kartu klausyti jų skambesio –
gyvenimo skambesio...girdėti jį..kartais mylėti merginą.........kuri
tikrai ne paskutinėje vietoje...pabandyti ko nesu dar bandęs....o
kartais noriu tik fotografuoti – fiksuoti kompoziciją...įdėti
jausmų...kad kiti jaustų...bet netrintų, o jaustų...
Tarpais norėčiau svorio, svorio fantazijose, kad išsiskirtų
sunkiausia.... sunkiausia ir nuostabiausia...
O kartais norisi tik būti...būti ir tiek...įprasminti viską
muzikoje...

* * *

- Skrisk...
- Nenoriu.
- Kodėl?
- Aš nematau prasmės...
- Tu žinai kas yra prasmė?

* * *

Savo antrąjį aš, sukūriau tau. Savo pirmąjį palikau sapne...jam
labiau patinka skraidyti...Tik jis kartais pamiršta užsidėti sparnus,
todėl skraido ant žemės...Jis sako, kad tai maždaug tas pats...nesako
kaip yra iš tikrųjų. Aš pastebiu, kad jis kartais man meluoja, tik
nežinau kodėl...

* * *

Bet juk viską galima paaiškinti !

* * *

Aš tau sakiau, kai visiškai įsiklausai į muziką, pasineri į ritmą,
tik tada supranti, ką ji nori tau pasakyti...

* * *

- Lengvai...
- Baik...
- Lengvai...
- Aš tau sakau, baik, padėk švirkštą, čia ne žaislas, užteks ir
tiek...
- Lengvai...

* * *
Labai norėčiau nors vieną dieną nejausti jokios atsakomybės, tik
vieną dieną...leisti sau tai – apie ką esu tiktai
girdėjęs...Lengvai...skristi...susirišti...
Tik vieną dieną...ignoruoti baimę, palikti pinigus antroje vietoje ir
tenkintis malonumu, kurį suteikia banalusis gyvenimas.

* * *

- Tau malonu?
- Lengvai...
- Apsimokėjo?
- O taippppppppp.....

* * *

Dabar norėčiau pradėti viską iš pradžių...pasiųsti velniop tą
suknistą dilerį, kuris pudravo smegenis apie užsimiršimą ir
pasinėrimą į nenusakomą ekstazę, vadinamą kaifu...
... labai norėčiau nebegulėti ant nugaros, įsmeigęs buką žvilgsnį į
lubas tame iškruštame narkologiniame...
...norėčiau, kad visa tai būtų sapnas...
Gal tada niekas nebūtų uždėjęs diržus, kurie veržia rankas...nuo
kaifo...Gal dabar gulėčiau lovoje su tikrai ne paskutinėje vietoje
esančia mergina, kuri švelniai bučiuotų mano plaukus ir sakytų, kad
manęs pasiilgo...
Gal dabar aš tikrai galėčiau atsikelti ryte ir suvalgyti didelę kekę
ką tik nuskintų vynuogių...

* * *

Šią naktį aš ieškosiu savo sielos...

* * *

Šiauliai
2003.04.14
©Deep