kartą, nekorektiškai

kalasi jis
muistosi „vriedniuga“
pamatau – ir jam norisi
bet žinau aš – dalintis nemoka
ir jums pasimatymus retai skiria

Prieš tai sutartį buvom sudarę:
                Jis: „duosiu dešimt po vieną“
        Aš: „išguldysiu per medieną“
            Jūs: „peiliuku pakrapštinėsim“

kažkas nepasirašė, o taip
lieknėti stengiaus ir dulkes apsišluosčiau
abėcėlę išmokau ir jau maldas kartojaus...
bet žino jis – atmintis prasta ir
kai šoku, nesmarkiai prakaituoju

Taip ir išsiskirstėm.
    Vienas – medinių žibintų kabinėti
  Kitas – marškas lopinėti
    Jūs – taip nė karto ir neatėjot.