titrai

tavo žodžiai
lyg titrai
iš lėto
kino filmo gale
švelniai slenka
skamba muzika
niekas nešoka
deja
ar pakviesi?

štai tyla
nejauku
susigėsti
juk tik šokio mažyčio prašiau
susirinkim gal daiktus
ir eikim
kur žmonių
ir pilkumo
daugiau

tu atleisk man
už tylą kiekvieną
už nuvogtus
kišenėn
žvilgsnius
ir už paslaptį
nepatikėtą
aš nuo šiol nebe ta –
tau žadu

netikėk
kai sakysiu, kad baigta
netikėk, kai sakysiu – pradžia
juk vis viena
rytoj viskas keisis
būsi kitas jau tu
aš kita

tik tie žodžiai
lyg titrai iš lėto
vis dar vysis ir vysis mane
nežinau, kas geriau –
nutylėti
ar prabilt
ir pamesti save