Iš tavo dygliuoto likimo
Netyčia erškėtį nuskyniau-
Ir skleidžias ant pirštų žiedai,
Pražysta vilnijančiom puokštėm,
Apglėbia, apraizgo, pajuosta,
Nužydi, nužydi juodai.
Bežiedėj laukymėj užtrokštum,
Bet krinta nuo debesio bokštų
Gaivinantys mėtų lašai-
Pro debesio virpantį kraštą
Mums mėto po lašą, po lašą
Negimsiantys meilės vaikai.