Skaisti Industrinės Romantikos pašto dėžutė

Jis grįžo.
Jis išėjo.
Ėjo gatve, betoniniu šaligatviu, asfaltuota automobilių stovėjimo aikštele... Miražas apsiniaukusią pavasario pavakarę: juoda moteris priekyje. Jos ilgas juodas paltas plevėsuodamas maišėsi su tokiais pat ilgais juodais plaukais. Iš nevilties ir baimės mirgantis oras tik sustiprino mistinį harmoningo plevėsavimo įspūdį. Moteris artėjo ir tolo. Grįžo ir išėjo. Tai tik miražas – kasdienybė.
...
Monotoniškas ėjimas į niekur, artėjimas prie niekada neegzistuosiančio tikslo. Vegetavimas. Greitai nusibos ir toks fenomenalus užsiėmimas kaip kvėpavimas. Išauš pabaiga. Puvėsių smarvė šaltose kapinėse.
Grįžimas iš niekur pavargusiu žingsniu. Bukas žvilgsnis kaip per smailai nudrožtas ir dėl to nulūžęs pieštukas. Sužeisto laiko šliaužimo ritmu besilydantis vaškas. Ant aprūkusios sienos varvantis sodriai pilkas kurčnebylio pranašo kraujas. Neūžauga suplyšusiu „Inkaro“ sportbačiu kiemo smėlio dėžėje piešiantis jau 18 apskritimą. Kreivą kaip senovės lietuvių rėdos ratas.
...
Vis dėlto Jis pakėlė purvinas akis į dangų. Nerealiai gražu. Juodas lietaus debesis virš suspaustos galvos, o vakaruose ryškiai balta saulė apgaubta švelnių plunksninio patalo rankų. Balta saulė besileidžianti už miesto nuotėkų valymo įrenginių rezervuaro. Industrinė romantika.
...
Naktis. Tyla ir tuščias skausmas pasąmonės kanalizacijoje. Puvėsiais atsiduodantis pilkas skystis cikliškai lašantis iš prakiurusio moralės vamzdžio. Vienas, du... trys... ... Vienas, du... trys... Tiršti pigių cigarečių dūmai, desperatiškai sėdantys ant nuogų šypsenos plaučių. Trys dūmai... Vienas... už nukąstą šikšnosparnio galvą. Du... už Mėnulį, didįjį romantikos tėvą, kurį ką tik netyčia perpjovė elektros laidas, simbolizuojantis nesibaigiančias Elenytės ašaras. Trys... už ašarinių dujų išgraužtas Artimuosiuose Rytuose protestuojančių pacifistų akis.
...
Kartais sveika numirti. Kartais užtenka tiktai skristi. Gal būtent dabar? Ko gi laukti? Prašyti... Tikėtis... Nesulaukti – verkti, tylėti, kristi. Ir vėl pavasaris. Viskas iš naujo. Taip, kaip buvo vakar, užvakar, prieš metus, prieš mūsų erą. Taip bus rytoj, po mėnesio, po metų... Per amžius, AMEN.
...
Tik šiąnakt kitaip. Visi gatvėje sutikti nepažįstami žmonės kažkokie keisti, jų veidai iškreipti ir baisūs kaip dideli spalvoti antkapiai apkaišyti orchidėjomis ir gvazdikais. Nepažįstami. Tu, jis, ji ir kaimyno jūrų kiaulytė. Nustipo... R.I.P.

2003-03-18 – 2003-03-31