taip norėčiau parašyti eilėraštį
gražų dailų nelyg akmenėlį
kad kvepėtų jis ievom ir radastėlėm
kad skraidytų po svietą tarsi blezdingėlė
kad nešiotųs po širdžia jį Petras ir Morta
kad jokie amarai jo negraužtų
ir nepultų kaip zuikiai morkų
taip norėčiau parašyti eilėraštį
tau, mielasai Bijūnėli,
tau, brangioji Nastute,
ta vienintelį, tą kvapniausią,
jūsų širdelių turtus nuraškiusį
jūsų ašarėlę saldžiausią nulašinusį
ir jūsų skausmingą likimą įprasminusį
taip norėčiau parašyti eilėraštį,
kuriame išmintis tikroji išsprogtų
nelyg žiedai girti pavasariu
taip norėčiau, deja, negaliu,
ant akmenėlio sėdžiu ir graudžiai verkiu,
laša lašeliai, laša raudoni
oi taip kad man
karstelį sau išsidrožus