Nykstu.
O gal pykstu?
Sunku beatsakyti.
Sunku suprast...
Ir sąmonėj aptemus
Blaivausi aš
Plačiai akis pravėrės
Nujausdamas lemtingą
„Finišo“ bėgimą,
Srovenimą per kojas,
Tą beprasmišką likimą.
Ir nežinau kas bus rytoj,
Kas kelią man pastos?
Kas nesustos?
Parkritęs žvelgsiu aš aukštyn,
Gyvenimo išblaivintom
Plačiai atvertomis...


Verbatim





