Ant Luaros* kranto

Ant Luaros kranto nimfų siluetais
imperatorių tironų sielos šypsosi,
ir švininis dangus po šimto metų karo –
išsiblaivo.

Ant Luaros kranto stūkso
rūkuose paskendę miesto sienos.
Už jų – princai, juokdariai,
elgetos ir raiteliai, neregiai,
belaisviai, snaudžiantys valstiečiai,
sniego lygumos jums iki kelių.

Ant Luaros kranto – paukščiai,
miegantys mūrinių sienų plyšiuose,
katedros ir bokštai, šventieji akmenys,
jumyse įkūnyti dievai – geri ir rūstūs.

Ant Luaros kranto – tūkstančiai kačių.
Jas išgąsdina praeiviai, pavargusiais veidais.



*Prancūzijos upė