Skaičiuoju aveles
renku lyg uogas
į nakties kambarį
ir svečio laukiu
paryčiais aplankančio
kai jis tyliai įeina
seku kiekvieną
grakštų judesį
tik prisiliest bijau
o išbarstytą
artumą
į atminties skrynelę
sudedu ir paslepiu
tam kartui
kai nebeateis