Kai tu ateisi
Į mano nuobodų ir liūdną gyvenimą,
Aš tau ištiesiu
Didelį pilką kartoninį lapą,
O tu nupieši
Raudoną aguoną ir didelę saulę,
O aš šypsosiuos
Tikėdama tuo, kad būna dar meilė..
Tu dovanosi
Auksinį ir šiltą pavasario lietų,
O aš krisiu
Į rasom sagstytą aksominę žolę
Ir tu ištarsi:
- Lai plazdens peteliškė tau dar ant kaklo..
Ir tad paliesi,
Karštom lūpom nupieši kiekvieną jos pėdą..