tikimybės projekcija

kai kažkas mane išmokys
atsiduoti, parsiduoti ir pasiduoti
pavirsiu šešėliu
[nes šešėlis visada
didesnis už tą, kuris jį meta]
o dabar --
-- tik
banalybių užutekiuose
auginu dilgėles ir orchidėjas
ir visiškai sutemus,
karpytais debesim lyju
po truputį
kažkur sacharos vidury
ypač vidurnaktį
visoms upėms numirus jūrose
sapnuose dėlioju
atomus ir molekules
į viena
į vieną
į prasmę
į e lygu em cė kvadratu